- pipelis
- pìpelis sm. (1) Kpr, Grž, Kv euf. juok. vyro lyties organas, pimpelis: Vaikas, pìpelį atkišęs, eina J. Pipeliùkas išlindęs Nj. Tiek žolės, ka zuikis pipelį nenusišveistų Šts. ^ Plikas kai pipelis Sln. Pipeli ožio, kas tave drožė? (toks žodžių žaismas) Šts. Gali eiti – pipelio nenupjaus KrvP(Jnš).
Dictionary of the Lithuanian Language.